Kaip gimsta idėjos

Pradėkime nuo žodžių „idėja“ ir „mintis“ reikšmės. Sen. Graikijoje idėja reiškė sąvoką, vaizdinį. Kai kurie filosofai ją siejo su visa ko pradu, esme. Šiuolaikiniame pasaulyje idėja įvardinama kaip specifinė minties forma, siūlanti naują požiūrį, sprendimą ar viziją. Mintys dažniau pasireiškia kaip mąstymo ir suvokimo rezultatas. Jos gali būti grįstos praeitimi arba visiškai naujos. Taigi, kiekviena idėja yra mintis, tačiau ne kiekviena mintis yra idėja.

Man idėja reiškia naują mintį, kurią galima realizuoti. Nuo paprastų buitinių idėjų iki verslo projektų ar globalių pokyčių. Ji visada įneša kažką naujo: suteikia patirtis ir veda į pokytį.

Dažnai atrodo, jog idėjos ateina tarsi iš niekur. Ypatingai lengvume ir atsipalaidavime. Tuo metu sąmonė būna pralaidi ir nesuspausta kasdienių problemų sprendimo. Tiesiog mėgaujamės ir nekeliame reikalavimų.

Kada keliame klausimą ir susitelkiame į jo sprendimą, susiaurėja suvokimo laukas, įsijungia protas ir pasąmonė. Pastarasis duetas pradeda ieškoti geriausio sprendimo iš turimo žinių ir patirčių archyvo. Taip iš senų „medžiagų“ bandome sukonstruoti naują sprendimą.

Jei siekiame visiškai naujų idėjų, turime telktis į save per atsipalaidavimą ir priėmimą. Protas įpratęs kelti klausimus, kurti problemas ir jas spręsti. Kada leidžiame sau patikėti, jog visi sprendimai jau yra, tada belieka juos įsileisti. Kai protas įpras fokusuotis iškart į sprendimus, įsijungs veikimas iš vidinio žinojimo.

Tai iš kur kyla idėjos?

Jos kuriamos iš noro patirti, plėstis, keistis ir augti. Kas Tas, Kuris nori patirti? Mes, kaip žmonės, ir Kūrėjas – visa kurianti Sąmonė. Pirminės idėjos ateina iš Kūrėjo. Vėliau jos skaidomos, plečiamos ir kiekviename Kūrėjo Sąmonės lygmenyje įgauna daugiau įvairovės. Galutinis taškas - žmogaus sąmonė, priimanti ateinančias mintis ir praplečianti savo suvokimu, pajautimu, įmaterinimu.

Kaip pritraukiamos naujos mintys?

Žmogus idėją pritraukia pagal vidinį sąskambį su savo potencialu ir gebėjimais. Naujas mintis gali pagauti keli asmenys (ar daugiau), bet nuo žmogaus apsisprendimo priklausys ar ją įgyvendins.

Kaip realizuoti kylančias idėjas?

Pamąstykime logiškai, jei naujos mintys kyla atsipalaidavimo būsenoje, vadinasi, jos ir realizuojamos veikiant vidiniame lengvume. Pagrindinė sąlyga – išlaikyti stabilumą ir veiksmų nuoseklumą.

Kai veikiame iš vidinio žinojimo ir tikėjimo, jog viskas pavyks taip, kaip reikia, matome daug plačiau nei įprasta.

Veiksme geriausi sąjungininkai – gyvenimiškos situacijos, žmonės ir vidiniai pojūčiai. Gyvenimas kurs palankias aplinkybes, kada veiksime tinkamai, o kūnas ir vidiniai pojūčiai kalbės malonumu ir lengvumu. Net jei dirbsime fizinį darbą. Jei tik įsijungs senos programos – veikti iš pastangos ir su emocijomis - sulauksime neigiamo atsako. Tokiu atveju atrodys, jog sustojo realizacija. Taip gyvenimas stabdo nuo netinkamų žingsnių. Atsidūrus tokioje situacijoje reikėtų vėl grįžti į vidinį lengvumą ir pasikliauti vidiniu žinojimu.

Nesureikšminkite idėjų

Jos buvo svarbios ego daliai, siekiančiai lyderiavimo. Mėgaukitės būtimi ir įsileiskite naujumą. Geriausios mintys ateis tada, kai būsite pasirengę jas realizuoti. Stebėkite, kaip renkantis lengvumą kinta jūsų realybė ir jūs, kaip žmonės. Kai pažinsite save pakitusius, suvoksite kylančias naujas idėjas ir kaip jos pritaikomos naujoje kasdienybėje.