Kieno svajonėje tu gyveni?
Iš kieno svajonės tu gimei ir kam skiri savo svajones? Kokį pasaulį kuri ir ką norėtum patirti?
Rūta Steponavičienė
12/27/20243 min read


Jei turi vaikų ar mąstai, kad kažkada jų norėtum susilaukti, tu projektuoji naują gyvybę savo erdvėje ir suvokimo lauke. Galbūt svajojai ar pasvajoji, koks bus vaikas, ko jam linkėtum, koks bus jūsų ryšys. Taip iš tavo svajonės gimė ar gims naujas žmogus. Taip gimei ir tu, ir aš. O kas svajojo, kai žmogaus dar nebuvo? Kas svajojo, kai Žemės nebuvo?
Kiekvienas kažkada tebuvome tik idėja, tikimybė, o dabar jau patys kuriame. Tik esminis klausimas – ką ir vardan ko kuriame? Kai svajojame apie būsimus vaikus, mes tikimės jiems geriausių sąlygų ir trokštame, kad pasaulis jiems būtų nuostabi vieta augti ir skleistis. Ar šiandien esame jiems sukūrę tai, ką galime geriausio? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pradėkime nuo to, ar suvokiame, kokio pasaulio linkėjo Žmogui Kūrėjas*. Tikiu, kad kiekvienas suvoksime ir jausime savaip, tačiau akivaizdu, jog visiems sudarytos sąlygos nuolatiniam evoliucionavimui ir pažangai.
Daug amžių žmonės siekė asmeninio dominavimo, tyrinėjo vieni kitų galimybes ir ribas. Mokėsi įvaldyti emocijas ir ego. Dabar esame ant pokyčio slenksčio. Matome, kad senos tiesos, įsitikinimai, prietarai ir įvairūs suvaržymai jau nebereikalingi. Esame pakankamai sąmoningi ir galime prisiimti atsakomybę už savo būsenas, mintis ir veiksmus.
Ego, formavęs žmogaus individualumą, pradeda keistis. Mums nebereikia įrodinėti tiesų ir būti pirmiems. Mūsų individualumas nebetenka asmeniškumų ir įsipina į bendrą visuomenės kūrybą. Vis aiškiau pradedame suvokti, kad esame lyg vienas ir tik veikdami bendrystėje galime sukurti pasaulį tokį, kuriuo galėtume visi džiaugtis.
Nauja svajonė – naujos sąlygos
Gimdami visi susiduria su šeimos vertybėmis, taisyklėmis, sąlygomis. Vėliau susipažįstame su visuomenės vertybėmis. Keičiantis pasauliui, kinta ir sąlygos. Tam, kad nebeliktų asmeniškumų, kategoriškumo ir ego veikimo per dualumą, reikia naujų sąlygų.
Tiek, kiek pavyko su bendraminčiais išsigryninti, naujos pirminės sąlygos – stabilumas, tyrumas, atsakomybė. Stabilumas leidžia išlaikyti koncentraciją, dėmesį, įvaldyti naujai atsiveriančius gebėjimus ir greitį. Tyrumas – tai lyg indikatorius, per kurį nepraeis joks susireikšminimas, negatyvas ar bet koks informacijos iškraipymas. Atsakomybė įgalina būti tuo, kuo esi ir už ką esi atsakingas.
Formuojasi naujos vertybės. Jų pavadinimai gali būti tie patys, bet įgauna naują prasmę. Vienos iš jų – kokybė, grožis ir bendrystė. Siekiant jas suvokti, reikėtų pamiršti, ką iki šiol žinojome apie šias vertybes ir pažiūrėti lyg naujomis akimis.
Tam, kad suvoktume save pakitusius, turime stebėti, kas viduje atsiranda naujo. Galbūt nauji pojūčiai, jausmai, gilesnis ir greitesnis suvokimas, aiškus žinojimas ir pan. Formuojantis naujoms savybėms, kinta mūsų galimybės, užduotys ir požiūris. Seni gebėjimai pasipildo naujais ir pritaikomi naujoms veikloms. Juk akivaizdu, kad plečiantis dirbtinio intelekto ir robotizacijos galimybėms, kardinaliai keisis darbo rinka ir profesijos. Tai įvyks ne po 5 ar 10 metų, tai vyksta jau dabar. Todėl esame skatinami dar sparčiau keistis.
Visuomenės pažanga bendrakūryboje
Įvaldę save pereiname į bendrakūrybą. Jėga, potencialas ir viskas, ko reikia suteikiama tik veikiant kartu su žmonėmis ir subtiliu pasauliu. Duodami gauname ir sparčiai plečiasi suvokimas bei galimybės. Keičiasi taisyklės visur – šeimoje, versle, gyvenime. Žmogus niekur nebeveikia vienas. Norint realizuoti lyderystę, kūrybiškumą ar kitą potencialo išraišką, tenka atsisakyti net subtiliausių ego apraiškų. Tik taip įmanoma veikti naujomis sąlygomis. Ar esi pasirengusi (-ęs) veikti visiškai naujai? Ar tavo sąmonė jau pasiruošusi pripažinti, kad žmogus tampa bendrakūrėju ne tik su kitais žmonėmis, bet ir su savo aukštesniais sąmonės lygmenimis bei kitomis Sąmonėmis, tarp jų ir Kūrėju bei dar platesnėmis Sąmonėmis**?
*Kūrėju vadinu šią Visatą sukūrusią Sąmonę, kurioje mes gyvename ir save patiriame kaip atskiros dalelės.
** Mokslas pripažįsta, kad yra daugybė visatų ir nėra nei pradžios, nei pabaigos. Tarsi pasauliai pasauliuose. Vadinasi ir Kūrėjų ne vienas. Bet tikėtina, kad viskas kilę iš vieno Šaltinio ar kaip bepavadintume.

